Svetainės medis  > Straipsniai > Sniego_tirpimas_ar_liutis

Kaip apsaugoti sodybą nuo tirpstančio sniego ar liūties poveikio

2010-02-27

pagal valstietis.lt

Kaip išvengti po žiemos ar liūčių kiemus semiančio vandens

Pirmieji artėjančio pavasario atodrėkiai ir lietūs daugelio sodybų šeimininkams atneša rūpesčių. Užliejami rūsiai, pažliunga sodai, telkšo balos. Šių nepatogumų galima išvengti investavus į drenažą arba nedidelę melioracijos sistemą sukūrus paprastesnėmis priemonėmis.

Reikia ištirti vandens lygį

Pasak Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Melioracijos katedros docentės Almos Pocienės, norint turėti vešlius sodus, gėlynus bei daržus, būtinas tinkamas žemės drėgmės balansas. „Projektuojant
želdinius reikia žinoti, kad po aukštais vaismedžiais ir medžiais gruntiniai vandenys turi būti ne sekliau kaip 1,5 m, po vaiskrūmiais - 1 m, po vejomis, gėlynais, daržais - 0,5-0,8 m", - sakė mokslininkė.

Sunkiau sutvarkyti teritoriją, kurios paviršius lygus, o gruntas - molis ar sunkus priemolis. „Taip pat yra sklypų, kur gruntiniai vandenys arti paviršiaus, - aiškino A.Pocienė. - Tokiuose sklypuose dirva, vejos dažnai užmirksta, pavasariais ilgai neatšyla, todėl prie augalų šaknų nepatenka oro."

Gruntinio vandens lygį galima reguliuoti. Suprantama, geriausia kviesti specialistus. Jie ne tik ištirtų gruntinio vandens gylį, bet ir patartų, kaip sausinti, kuris iš metodų - brangesnis ar pigesnis - efektyviausias konkrečiame kieme, tinkamiausias reljefui.

Pagalbininkas - tvenkinys

Paprasčiausias būdas pažeminti gruntinį vandenį - žemiausioje sklypo vietoje iškasti tvenkinį. „Šeimininkas turėtų numatyti, kur vandeniui lengviausia tekėti, ir tose vietose iškasti griovelius iki telkinio", - sakė A.Pocienė. Taip ne tik pažeminamas gruntinio vandens lygis, bet ir po liūčių ar per pavasario polaidį vanduo telksis į vieną vietą - tvenkinį.

Įrengiant sodybą patariama iš anksto pagal galimybes formuoti reljefą: tarp priešingų sklypo kraštų paviršiaus nuolydis turėtų būti bent 20 cm. Jei yra galimybė, geriausia nuolydį formuoti nuo namo į sklypo pakraščius. Kas metrą paviršius turėtų žemėti maždaug 2 cm.

Kai sodyba nuokalnėje, kalno pusėje kasamas apsauginis griovys, surenkantis paviršinį pašlaičių vandenį ir nukreipiantis jį žemyn nuo sodybos.

Jeigu nėra galimybės iškasti kūdrą, reikėtų įrengti vandens duobę. Jos dugnas turi būti išklotas 10-15 cm skersmens akmenimis ir užpiltas gargždu ar žvyru. Ant paviršiaus dar klojama samanų, pilama durpių ir žemių. Samanos ir durpės neleidžia užsikimšti tarpams tarp akmenų. Duobės dugnas turi siekti vandeniui laidų sluoksnį, kitaip teks galvoti, kur išpumpuoti vandens perteklių.

Keičiama ir dirvos struktūra

Vienas paprastesnių būdų turėti sausesnį sodą - suarti sklypą ir įmaišyti į žemę rupaus smėlio ar žvyro. „Be to, galima nukasti ar nustumti viršutinį derlingo dirvožemio sluoksnį, paskui ant nukasto ploto užpilti 20-30 cm žvyro ir vėl paskleisti dirvožemį, - pasakojo A.Pocienė. - Taip žemė paruošiama gėlynams, daržui ar mažiems vejų ploteliams."

Taip pat sklype galima iškasti griovelius, į juos pripilti išplauto smėlio, o ant viršaus užpilti maždaug 20 cm dirvožemio sluoksnį. Šitaip palengvintas gruntas greičiau sugeria polaidžio ar lietaus vandenį. 5 cm skaldos sluoksniu galima padengti ir visą sklypą. Skalda paslepiama dirvožemio sluoksniu. Toks drenažas naudingas ir vejai, nes ji greičiau atsigaus po žiemos įšalo, sklype netelkšos balos.

Tačiau specialistai pabrėžia, kad būtina labai gerai išanalizuoti sklypo reljefą, gruntą, kad vanduo rastų geriausius kelius nutekėti į griovelius. Neretai neįmanoma išsiversti be melioracijos specialistų. Ūkininkus kartais konsultuoja ir LŽŪU Melioracijos katedros mokslininkai.

Drenažo vamzdžiai

Minėtų sausinimo būdų gali nepakakti - vanduo vis tiek veršis pro pamatus, drėks namo rūsys. Tuomet tenka kloti drenažo vamzdžius. Tai nepigi, bet efektyvi sausinimo sistema. Geriausia, kai vamzdžiais apjuosiamas visas pastatas. Geriausiai tinka gofruoti su kiaurymėmis PVC vamzdžiai, aptraukti geotekstile arba kokosų plaušais.

Apie 0,5-1 m nuo namo pamatų reikia iškasti tranšėją. Ji turi būti tokio gylio, kad drenažo vamzdžiai eitu žemiau nei pamatų pagrindas. Tranšėjos dugnas sutankinamas ir išklojamas 5 cm žvirgždo ir smėlio sluoksniu. Tranšėjos nuolydis turi būti 2 mm kas metrą. Geriausia paklotus vamzdžius užpilti gargždu, paskui smėliu ir galiausiai gruntu. Drenažo vamzdžius reikia sujungti su surenkamuoju šuliniu, miestelio kanalizacijos sistema arba nuvesti į kūdrą.

Drenažo sistema prižiūrima per apžvalginius ir nukreipiamuosius šulinėlius. Jie gali būti įrengiami iš gelžbetoninių žiedų, bet dabar siūlomi ir paprastesni plastikiniai. Protarpiais nukreipiamųjų šulinėlių sistemą reikėtų praplauti laistymo žarna.

Tokia sistema tinka ne tik prie pastatų pamatų, bet ir visame sklype. Lengvoje dirvoje drenos klojamos 45-60 cm gylyje, sunkioje - nuo 80 cm iki 1,5 m. Norint apsaugoti sistemą nuo augalų šaknų, vamzdžius reikia užpilti skalda ar šlaku.